Kodėl pelargonija namuose nežydi - ką daryti

Pelargonijų auginimas gali pakeisti kambarį. Augalas nereikalauja rūpintis ir reguliariai džiugina sodriu žydėjimu. Tačiau kai kuriais atvejais kultūra formuoja lapus, tačiau neišleidžia gėlių stiebų. Norėdami išspręsti problemą, turite žinoti, kodėl ne pelargonijos spalva ir kaip pagreitinti pumpurų atsiradimą.

Kada pelargonijos išleidžia žiedynus ir kiek trunka šis laikotarpis

Tinkama priežiūra leidžia grožėtis patraukliais augalo pumpurais. Priklausomai nuo veislės, pelargonijos gali žydėti skirtingais metų laikais:

• Miško ir didžiųjų šakniastiebių pelargonijos žydi gegužės viduryje. Šių augalų žiedynai išlaiko spalvą 30–40 dienų.
• Gruzinų ir smulkiagrūdės pelargonijos žiedynus pradeda leisti birželio viduryje. Jų žydėjimo trukmė yra iki 40 dienų.
• Dalmatijos, pelkių ir pievų pelargonijos žydi liepos viduryje. Žydėjimo laikotarpis yra tik 20 dienų.
• Pelenų ir Renardo pelargonijos žydi vasaros viduryje. Žydėjimo laikotarpis yra 30 dienų.

Kodėl pelargonijos nežydi

Namuose pelargonijos gali žydėti iki 6 kartų per sezoną. Tinkamai prižiūrint, pasėlis reguliariai formuos pumpurus ir išlaikys savo spalvą iki 20 dienų.

Augalo žydėjimo trukmė

Geraniumo žydėjimo sąlygos

Norint, kad augalas formuotų pumpurus, svarbu laikytis šių priežiūros ypatybių:

• Namuose pelargonijos turėtų būti pietų pusėje. Augalui reikia daug saulės spindulių. Svetainėje turite pasirinkti atvirą vietą. Pakankamas saulės poveikis skatina didelius lapus ir gausų žydėjimą.
• Namuose augalas neturėtų būti dedamas šalia šildymo prietaisų. Dėl to apatiniai krūmo lapai pagelsta, o žiedkočiai formuoja mažus pumpurus.
• Kultūra netoleruoja molio dirvožemio. Būtina teikti pirmenybę puriam dirvožemiui, kuris gerai praleidžia orą. Jei dirvožemis naudojamas sodininkystei, būtina jį sumaišyti su upės smėliu.
• Žiedynams formuotis būtina reguliariai tręšti. Pelargonijoms naudojamos kompleksinės mineralinės trąšos, kurios ne tik prisideda prie žiedynų atsiradimo, bet ir prailgina augalo žydėjimo laikotarpį.
• Tam tikros temperatūros laikymasis. Augalas pradeda žydėti tik tuo atveju, jei oro temperatūra viršija 12 laipsnių.
• Žydėjimui būtina, kad namuose nebūtų skersvėjų. Priešingu atveju kultūra gali mirti.
• Pelargonijas reikia reguliariai ir gausiai laistyti. Tik tokiu atveju žiedkočiai galės išsitiesti ir suformuoti pumpurus. Net žiemą, kai patalpų oras yra sausas, nepageidautina purkšti lapus. Dėl to gali sumažėti žydėjimo laikotarpis.
• Gėlių vazonas turėtų būti pakankamai erdvus, nes augalas turi gerai išvystytą šaknų sistemą. Laiku atliktos transplantacijos paskatins žiedynų formavimąsi.

Augimo sąlygos

Geraniumą gali užpulti kenkėjai, todėl būtina reguliariai tikrinti pasėlių lapus. Pasirodžius pirmiesiems simptomams, augalą rekomenduojama gydyti specialiomis priemonėmis ir atskirti nuo kitų žiedų. Dažniausiai amarai pasirodo ant kultūros. Šie vabzdžiai minta augalo sultimis, o tai lemia ūglių silpnumą.

Kodėl pelargonija nežydi, o suteikia tik lapiją

To priežastys gali būti šie veiksniai:

• Neteisingai parinktas puodas. Jei indas yra sandarus, šaknys atiduos visas jėgas naujų ūglių augimui, o ne gėlių formavimui. Ankštame vazone augalas pradeda aktyviai augti į viršų, lapai dideli, bet retai išsidėstę.
• Neteisingai parinktos trąšos ir šėrimo grafiko pažeidimas. Jei augalą tręšite per dažnai, lapai greitai augs. Dėl maistinių medžiagų trūkumo žydėjimo gali nebūti.
• Pernelyg didelė drėgmė. Nepaisant to, kad pelargonijos mėgsta drėgną dirvą, dažnai laistant susidaro žalia masė be pumpurų. Rudenį augalą reikia laistyti rečiau, kitaip tai taip pat gali neigiamai paveikti žiedynų išvaizdą.
• Jokio kirpimo. Esant dideliam ūglių kaupimui, šaknų sistema neturi pakankamai maistinių medžiagų žydėti. Ypač būtina atidžiai stebėti jaunų ūglių išvaizdą, kuri gali atimti visą suaugusio krūmo jėgą.
• Šaknies pažeidimas. Dėl šaknų ligų trūksta pumpurų ir gali prisidėti prie augalų žūties.
• Šviesos trūkumas. Pavėsyje augalas pasieks šviesą ir taps silpnas. Tokie krūmai beveik niekada nežydi.
• Kenkėjų padaryta žala. Vabzdžiai sumažina augalo gyvybingumą, todėl jis negali žydėti.
• Žema oro temperatūra. Tokių situacijų būna žiemą. Geraniumas gerai toleruoja karštas sąlygas, o sumažėjus temperatūrai gali trūkti žydėjimo.

Kodėl nežydi, o formuoja tik lapiją

Kai kurios augalų veislės turi savo ypatybes. Pavyzdžiui, dažnai kyla klausimas, kodėl karališkoji pelargonija nežydi. Ši veislė, skirtingai nuo kitų veislių, turi vešlų krūmą, kurį reikia specialiai genėti ir prižiūrėti. Kultūros žydėjimas negali prasidėti dėl šių priežasčių:

• dėl šviesos trūkumo;
• jei puodas per didelis;
• dažnai ir neteisingai genint;
• jei augalas laiku nepersodinamas į naują dirvą;
• pelargonijų vieta šešėlyje - kol pumpurai formuojasi, tačiau nukrinta ir nežydi.

Kodėl karališkoji pelargonija nežydi?

Kaip priversti pelargonijas reguliariai žydėti

Neužtenka žinoti, kodėl pelargonijos nežydi, svarbu suprasti, ką daryti tokioje situacijoje. Laiku pašalinus trukdančius veiksnius, augalas žydės. Pagrindinis dalykas yra atkurti tinkamą priežiūrą.

Problemų sprendimas

Visų pirma, jūs turite atidžiai ištirti augalo lapus. Dažnai lapo viduje galima pastebėti pirmuosius ligos ar kenkėjo simptomus. Geranijas dažniausiai puola amarai ir baltarūgės. Laiku gydant fungicidais, problema pašalinama.

Būtina patikrinti augalo augimo sąlygas. Kai kuriais atvejais, norint gausiai žydėti, pakanka gėlių vazoną perkelti į kitą langą, kur patenka daugiau saulės spindulių, o ūgliai per daug neišsities. Žiemą rekomenduojama naudoti specialias lempas.

Norėdami gauti pumpurų, turite nustoti gausiai laistyti augalą. Tai paskatins naujų žiedynų atsiradimą.

Kaip maitinti

Viršutinis padažas yra būtina sąlyga norint gauti didelius žiedynus. Nuo kovo pelargonijos yra vegetacijos laikotarpyje, todėl labai svarbu tinkamai patręšti. Nereikia naudoti:

• kalio trąšos;
• fosforas;
• azoto medžiagos.

Medienos pelenai gali būti naudojami kaip azoto trąšos. Norėdami paruošti darbinį tirpalą, reikia ištirpinti 100 g pelenų litre vandens. Gautas tirpalas laistomas krūmu arba vazonine gėle.Jauniems augalams pelenai sunaudojami 50 g / litrui vandens.

Tręšimas

Vasaros viduryje galite pašerti augalą kompleksinių patalpų augalų trąšų pagalba. Jei pelargonija auginama namuose, rudenį būtina sumažinti tręšimą ir leisti augalui pereiti į žiemos režimą.

Genėjimas ir atsodinimas

Norint klestėti, būtina reguliariai genėti krūmus. Žnyplių čiupimas turėtų būti atliekamas anksti pavasarį arba rudenį. Karpymo funkcijos kiekvienam laikotarpiui:

• Pavasarinis genėjimas. Procedūra vyksta kovo mėnesį. Būtina genėti senus ūglius. Pirmiausia reikia dezinfekuoti peilį. Pirmas kelias savaites po genėjimo augalas nesudarys žaliosios masės. Tačiau tokie veiksmai išprovokuos didelių pumpurų atsiradimą.
• Rudens genėjimas. Procedūros laikas yra rugsėjo pabaiga, po žydėjimo. Pirmiausia atliekamas sanitarinis pažeistų ūglių genėjimas. Po to būtina sutrumpinti silpnus ir senus ūglius. Dažnai, rudeninio genėjimo pagalba, krūmui suteikiama norima forma.

Augalų genėjimas

Augalą rekomenduojama atsodinti du kartus per metus. Pavasarį pelargonijas galima sodinti lauke arba vazone. Persodinimas į puodą prasideda nuo talpos pasirinkimo. Puodas turi būti pilnas šaknų ir turėti nedidelę maržą. Pernelyg dideli konteineriai nerekomenduojami. Ant puodo dugno turi būti klojamas drenažo sluoksnis. Galite patys pasigaminti vazoną arba nusipirkti vazoną iš savo parduotuvės. Persodinus pelargonijas būtina šerti naudojant kalio fosfato medžiagas.

Norėdami paskatinti žydėjimą, kambarinį augalą galima laikinai persodinti į atvirą žemę. Po šios procedūros pelargonija pradeda aktyviai augti ir smarkiai žydėti. Pabuvęs atvirame lauke, augalas išsiugdo atsparumą ekstremalioms temperatūroms. Gėlę gatvėje žemėje galite pasodinti ne anksčiau kaip gegužės viduryje. Vasaros pabaigoje jis grąžinamas į puodą. Tai reikia padaryti prieš prasidedant šalčiui.

Kaip rūpintis žydėjimo metu

Žydintis augalas reikalauja ypatingos priežiūros. Pagrindinės taisyklės:

• Gėlių vazonas turi būti pastatytas saulėtoje pusėje. Tačiau karštomis vasaromis būtina užtikrinti, kad augalas gautų pavėsį, kad sumažėtų geltonų dėmių ant lapų rizika.
• Būtina nedelsiant pašalinti visus negyvus lapus ir jaunus ūglius, augančius nuo šaknies.
• Augalą reikia laistyti kas 4-5 dienas. Svarbu užtikrinti, kad vanduo nesikauptų ir kad jis gerai pasiskirstytų po puodą. Laistykite dirvą tik jai visiškai išdžiūvus.
• Kartą per savaitę pelargonijų puode reikia purenti dirvą. Tai sumažins šaknų puvimo riziką ir dirvožemį aprūpins deguonimi.

Geranijų priežiūra žydėjimo metu

Žydėjimo laikotarpiu didelis maistinių medžiagų kiekis dirvožemyje gali pakenkti žiedynams ir ūgliams. Tačiau ilgai žydint, reikia naudoti kalio trąšas. Galite maitinti gėlę vandeniu ir jodu. Norėdami tai padaryti, jodo lašą reikia praskiesti litre skysčio. Toks laistymas padarys žydėjimą sodrų, o pumpurų spalva bus ryški.

Tolesnės priežiūros taisyklės

Augalo priežiūra po žydėjimo turi savo ypatybes:

• Po pelargonijų šaknimi yra įterpiamos kompleksinės trąšos, kurios ištirpsta vandenyje.
• Išblukusius žiedkočius reikia atsargiai pašalinti.
• Krūmą reikia laistyti kas 3-4 dienas.
• Rudenį vazonas aplankomas vėsioje vietoje, kur temperatūra neviršija 12 laipsnių. Tai būtina, kad augalas pereitų į žiemos režimą ir įgytų jėgų.

Tinkama priežiūra skatins jaunų ūglių atsiradimą ir pumpurų susidarymą. Jei tai nebus padaryta, pelargonijos lapai gali pagelsti ir ūgliai deformuotis.

Žydintys pelargonijai kambarį ar teritoriją puošia ryškiomis spalvomis. Kultūra nereikalinga rūpintis ir lengvai dauginasi. Jei augalas nežydi, būtina išsiaiškinti būklės priežastį. Dažniausiai problema kyla dėl priežiūros klaidų, o jas pašalinus pelargonija vėl pradeda žydėti.